Hipertenzija yra liga, kuriai būdingas nuolatinis aukštas kraujospūdis. Šios ligos požymių gali turėti moterys ir vyrai, tačiau pastariesiems arterinė hipertenzija pasireiškia daug dažniau.
Dėl lytinių hormonų hipertonija moterims pasireiškia daug rečiau. Tačiau prasidėjus menopauzei apsauga pašalinama, nes sumažėja hormonų sekrecija. Todėl vyresnio amžiaus žmonių sergamumas šia liga tampa maždaug toks pat.
Vyrams hipertenzija dažnai pasireiškia sulaukus 45 metų ir vyresni. Moterims ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 40 metų.
Kraujospūdžio padidėjimas atsiranda susiaurėjus arterijoms. Šios būklės priežastys yra spazmai, dėl kurių susiaurėja kraujagyslių spindis ir sustorėja jų sienelės. Kad kraujotaka įveiktų susiaurėjusias arterijas, miokardas turi dirbti intensyviau, dėl to į kraujagysles patenka didžiulis kiekis kraujo, dėl kurio padidėja slėgis – nuo 140/90 mm Hg. Art.
Kodėl vyrams išsivysto hipertenzija?
Ligos priežastys gali būti keičiamos ir nemodifikuojamos, tai yra, jos skirstomos į veiksnius, kuriuos galima pašalinti tinkamai gydant, ir tuos, kuriuos galima gydyti.
Taigi pataisytinos priežastys yra šios:
- nutukimas;
- fizinis pasyvumas (neaktyvus gyvenimo būdas);
- blogi įpročiai (alkoholis, rūkymas);
- nesubalansuota mityba, kurioje gausu kaloringų maisto produktų, prisotintų aterogeninių lipidų, dėl to atsiranda antsvoris ir gali išsivystyti hipertenzija bei cukrinis diabetas;
- piktnaudžiavimas druska (paros norma – 4-5 g);
- stresas, kurio metu į organizmą išsiskiria daug spaudimą sukeliančių hormonų, provokuojančių kraujagyslių spazmą.
- Miego apnėja – ligai būdingas knarkimas, sukeliantis spaudimo padidėjimą krūtinėje ir pilvo ertmėje, dėl kurio atsiranda kraujagyslių spazmai.
Aukščiau nurodytas priežastis, jei pageidaujama, galima ištaisyti, tačiau yra daugybė veiksnių, kurių negalima pašalinti net laiku ir teisingai atlikus gydymą.
Tokie požymiai apima paveldimumą ir lytį, nes pagal statistiką hipertenzija vyrams pasireiškia daug dažniau nei moterims.
Tačiau verta paminėti, kad beveik 90% žmonių, kuriems buvo diagnozuota hipertonija, šios ligos priežastys nežinomos.
Šiuo atveju arterinė hipertenzija turi pirminį (esminį) pobūdį. Dėl to tik 10% atvejų nustatomas veiksnys, skatinantis antrinės hipertenzijos išsivystymą.
Paprastai šios hipotenzijos formos priežastis yra tokios ligos kaip:
- antinksčių navikai;
- arterinė inkstų stenozė;
- tirotoksikozė;
- aortos koarktacija;
- inkstų pažeidimai, pavyzdžiui, glomerulonefritas.
Be to, pagrindinės priežastys, dėl kurių vyrai ir moterys suserga tokia liga kaip hipertenzija, yra kontraceptikų, hormoninių vaistų ir antidepresantų vartojimas.
Ženklai vyrams
Iš esmės arterinė hipertenzija nėra lydima būdingų apraiškų, todėl šia liga sergantys žmonės gali gyventi daug metų net nežinodami apie jos vystymąsi. Todėl silpnumas ar apsunkusi galva dažnai suvokiami kaip didelio nuovargio pasekmė.
Tačiau šie simptomai gali rodyti, kad smegenų kraujotakoje atsiranda patologinių pokyčių:
- sumažėjęs našumas;
- galvos skausmai;
- triukšmas galvoje;
- alpimo būsena;
- atminties sutrikimas;
- galvos svaigimas.
Kai liga progresuoja, atsiranda tokie simptomai kaip kalbos sutrikimas, viduriai, dvejinimasis matymas, negalavimas ir rankų bei kojų tirpimas. O pažengusiais atvejais gali ištikti kraujavimas arba ištikti smegenų infarktas.
Taigi vyrų hipertenziją lydi pagrindiniai simptomai:
- Sunki galva – diskomfortas dažnai lokalizuojasi pakaušyje. Šį reiškinį dažnai lydi akių vokų ir veido patinimas. Esant ilgalaikiam skausmui, vyrams padidėja jautrumas išoriniams dirgikliams, atsiranda pykinimas ir dirglumas.
- Širdies skausmas yra lokalizuotas miokardo viršuje kairėje krūtinės pusėje.
- Dusulys – pradėjus hipertenzijai, kvėpavimo sutrikimai atsiranda tik po fizinio krūvio. Tačiau ligai progresuojant, dusulys gali atsirasti net tada, kai žmogus ilsisi.
- Rankų ir kojų patinimas – šis simptomas rodo širdies nepakankamumą, natrio ir vandens susilaikymą organizme.
- Regėjimo problemos – tokio simptomo atsiradimo priežastys slypi dėl padidėjusio kraujospūdžio sukelto akių apytakos sutrikimo.
Moterų hipertenzija: jos eigos ypatybės
Vienas iš pagrindinių ligos požymių yra galvos skausmas, kuris netikėtai atsiranda bet kuriuo metu, todėl simptomas dažnai painiojamas su paprastu nuovargiu. Tačiau, sergant arterine hipertenzija, pakaušyje pastebimas sunkumas ir pulsavimas. Leiskite mums išsamiai apsvarstyti aukšto kraujospūdžio simptomus moterims.
Paprastai galvos skausmas sustiprėja pakeitus galvos padėtį – lenkiant, sukant. Skausmas taip pat didėja dėl staigių judesių ir kosulio. Tačiau gydytojai pažymi, kad aukštas kraujospūdis ir stiprus galvos skausmas nėra tarpusavyje susiję hipertenzijos požymiai.
Be to, moterų, kaip ir vyrų, regėjimo funkcijos sutrikusios. Taigi, prieš akis gali mirgėti musės, gali atsirasti šydas, o regėjimas pasidaro neryškus.
Be to, moterys dažnai patiria galūnių ir veido patinimą. Ši būklė būdinga širdies nepakankamumui.
Šio reiškinio priežastys – skysčių ir natrio druskų perteklius bei piktnaudžiavimas vaistais. Natūralu, kad tokie pažeidimai atsiranda dėl urogenitalinės sistemos veikimo sutrikimų.
Be to, būdingi hipertenzijos simptomai moterims yra dirglumas, dėl kurio smarkiai padidėja kraujospūdis. Tuo pačiu metu galvos skausmas skauda stipriai ir ilgai.
Verta paminėti, kad vidutinio sunkumo ir sunkių arterinės hipertenzijos stadijų gydymas visiškai neatsikratys ligos.
Tačiau paciento būklę galima palengvinti, o tai pagerins jo nuotaiką ir darbingumą.
Moterų ir vyrų hipertenzija: skiriamieji bruožai
Specifinis aukšto kraujospūdžio simptomas yra odos spalvos pasikeitimas. Taigi, moterims jis gali pabalti, o vyrams, priešingai, parausta.
Be to, keičiant kūno padėtį vyrai dažniau nei moterys patiria greitą širdies plakimą, dusulį ir stiprų pulsavimą. O pacientėms moterims būdingas kraujavimas iš nosies, kuris gali pasireikšti kartu su galvos skausmais. Tačiau po to paciento savijauta žymiai pagerėja.
Taip pat vyrams daug dažniau pasireiškia vėmimas ir pykinimas, o moterims dažniau pasireiškia tokios būklės kaip padidėjęs dirglumas ir rankų patinimas.
Diagnostika
Jei nustatomas padidėjęs kraujospūdis, gydytojas atkreipia dėmesį į šiuos veiksnius:
- priežastys, dėl kurių atsiranda ši sąlyga;
- kraujospūdžio padidėjimo dažnis;
- vidaus organų - inkstų, smegenų, širdies - patologijų buvimas.
Taip pat per mėnesį būtina atlikti bent tris kraujospūdžio matavimus. Norint nustatyti, būtina atlikti laboratorinius tyrimus:
- kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai;
- nustatyti organų taikinių pažeidimo laipsnį;
- diagnozuoti galimą simptominę hipertenziją.
Norint nustatyti galimas padidėjusio kraujospūdžio priežastis, atliekamas išsamus tyrimas, siekiant pašalinti antrinės arterinės hipertenzijos buvimą. Tai ypač pasakytina apie jaunus ir vidutinio amžiaus pacientus.
O pacientai, kuriems įtariama simptominė ar piktybinė hipertenzija, siunčiami pas nefrologą arba gydytoją, kurio specializacija yra širdies ir kraujagyslių ligos. Taigi vyresniems nei 40 metų pacientams, kuriems buvo diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis, daugeliu atvejų paprastų metodų dėka galima diagnozuoti hipertenziją.
Gydymas
Sergant labiline hipertenzija, kraujospūdį normalizuoti galima net ir nenaudojant vaistų. Taigi gydymas susideda iš teisingo gyvenimo būdo, todėl hipertenzija sergantis pacientas turės atsisakyti žalingų įpročių (alkoholio, rūkymo), pradėti teisingai maitintis, ilsėtis ir užsiimti saikingu fiziniu krūviu.
Kartu itin svarbu išlaikyti emocinį stabilumą, nes dėl didelio adrenalino išsiskyrimo į kraują atsiranda stresas, nervinė įtampa, dėl to beveik visada pakyla kraujospūdis. Be to, šiandien vis dažniau taikomas lengvos hipertenzijos nemedikamentinis gydymas, įskaitant akupunktūrą, fizioterapiją ir autotreniruotes.
Tačiau kartais pradinėje ligos stadijoje skiriami vaistai, normalizuojantys centrinės nervų sistemos funkcijas ir medžiagų apykaitą smegenyse. Tai leidžia užkirsti kelią lėtinių sutrikimų vystymuisi ir padidinti centrinės nervų sistemos atsparumą stresui.
Pirmosios hipertenzijos stadijos gydymas iš pradžių yra nemedikamentinis. Ją turėtų sudaryti neriebi, be druskos dieta, žalingų įpročių atsisakymas ir fizinė terapija. Bet jei pacientui yra sunkinančių veiksnių (staigūs kraujospūdžio pokyčiai, hipertenzinė krizė, aterosklerozė ir kt.), tuomet būtinas gydymas vaistais.
Taigi antroji lengvos ir vidutinio sunkumo1 hipertenzijos stadija gali būti gydoma tik vienu vaistu su minimalia doze. Tokiu atveju dažnai skiriamas eilę reikalavimų atitinkantis vaistas, kuris neturi įtakos riebalų ir angliavandenių apykaitai, neslopina centrinės nervų sistemos, neprovokuoja kraujospūdžio šuolių ir pan.. Kartu labai svarbu nenutraukti gydymo vaistais, nes net ir trumpos pertraukos gali sukelti galvos smegenų insultą ir miokardo infarktą.
Kuo ilgiau pacientas gydomas monoterapija, tuo geriau. Bet jei gydymas pasirodo neveiksmingas, tuomet didinama vaisto dozė arba skiriami kitos grupės vaistai, arba gydytojas derina du skirtingų grupių vaistus.
Šiandien angiotenzino II receptorių blokatoriai laikomi veiksmingiausiais, turi minimalų šalutinių poveikių skaičių ir gerą toleravimą.
Taip pat dažnai skiriami kalcio antagonistai. Gydytojas taip pat gali skirti IAAF. Skiriami diuretikai. Be to, alfa ir beta blokatoriai laikomi gerais vaistais.
Trečiajame hipertenzijos etape vaistai derinami. Iš esmės naudojami šie vaistų deriniai:
- kalio antagonistai ir AKF inhibitoriai;
- beta blokatorius ir kalcio antagonistas;
- diuretikas ir beta blokatorius;
- AKF inhibitorius ir beta blokatorius.
Jei po tokių vaistų vartojimo gydymas pasirodo neveiksmingas, įvedama trečioji priemonė.
Sergant sunkia ir piktybine hipertenzija, padidėja ne tik spaudimas, bet ir pažeidžiami tiksliniai organai – dugno kraujagyslės, smegenys, širdis ir inkstai. Ligos gydymas apima 3-4 antihipertenzinius vaistus
- AKF inhibitorius, alfa blokatorius, kalcio antagonistas ir diuretikas;
- diuretikas, AKF inhibitorius, beta blokatorius;
- alfa blokatorius, beta blokatorius, kalcio antagonistas ir diuretikas.
Jei piktybinė hipertenzija derinama su inkstų, širdies, smegenų kraujagyslių ir vainikinių arterijų nepakankamumu, kartu su hipertenziniu gydymu atliekamas simptominis gydymas. Ir kai kuriais atvejais atliekama operacija.